3

Trečios dienos bangos ir ketvirta varžybų diena

Trečios dienos tęsinys... Atšaukus dieną, su dauguma dalyvių nulėkėm prie šalia esančio ežero, nes nebesitikėjom jokio oro pagerėjimo. Tik įlipę pamatėm, kad pradėjo kelti Pukuočius. Juos tempė link Karkonosze kalnagūbrio. Łukasz’as tik pamatęs tai paskambino į aerodromą pranešė, kad yra bangos. Ilgai nelaukę nulėkėm atgal į aerodromą ir surinkę mano sklandytuvą, nusitempėm į gridą. Buvau tikras savo žiniomis apie bangas ir nekilo problemų pakilimui, nors kai kuriem pradžioje liepė pakilti su instruktoriumi. Buvau pakeltas ir nutemptas iki pat šlaito nuovėjinės pusės, kur man liepė atsikabinti  800m aukštyje ir sakė, kad esu rotoriuje. Taip ir buvo, tačiau niekaip neradau pliuso jame. Praradęs nemažai aukščio, nusprendžiau nerizikuot ir traukt arčiau aerodromo, nes šlaitas priartėjo labai stipriai. Artėdamas prie jo rinkau vien pendelius, galvojau nebepartrauksiu.  Bet papuoliau į antros bangos rotorių kuriame ilgai krapštydamasis išlipau iki 1300m kol baigės kilimas. Tada nusprendžiau šokti vėl arčiau šlaito, kur stovėjo pagrindinė banga (rotorinių debesų nebuvo). Kol perskridau žemėjimus, liko vėl 800m (kalnagūbrio aukštis apie 1500m) patekau į beprotišką blašką- rotorių, kuriame tesugebėjau trinti nulį. Vėliau nebesugebėjęs rasti kilimo nusprendžiau vėl grįžti į antrą bangą arčiau aerodromo. Tačiau gavau beprotiškus žemėjimus ir būdamas 5km nuo aerodromo ir jo nematydamas, nepasitikėjau kompiuteriu, kuris rodė, kad parskrisiu, išsirinkau aikštelę ir be didesnės rizikos nutūpiau joje. Manęs atvažiavo pasiimti Karolis, kuris pakėlė telefono ragelį tik atvykęs į aerodromą iš Lietuvos, nespėjo net prisėst ir pradėjo savo pareigas   . Grįžus aerodromą, buvau apspiestas vietinių, kurie buvo įsitikinę, kad ten nėra kur leistis ir buvo išsigandę, bet viskas buvo gerai. Prieš pat saulėlydį nusileidęs Łukasz’as su savo mergina Judita, kuri taip pat dalyvauja varžybose, sakė, kad banga siekė gerokai virš 3km aukščio (aukščiau negalima buvo kilti), tačiau ji buvo labai keista ir kaitaliojo vietą. Taip pat buvo radę rotorių 2800m aukštyje, kas gana retas atvejis. Mano aikštelės pateisinimui Judita sakė, kad mane pirmą kartą paleido blogoje vietoje. Aišku labai norėjosi paskristi bangoje, tačiau labai nepergyvenu, kad nepavyko. Beje turėjęs ateiti frontas pasisuko ir pasirodė virš aerodromo tik gerokai po vidurnakčio su gana stipria liūtim. Ketvirta diena Eilinį kartą atsibudau dėl karčio palapinėje, nes vėl švietė saulė. Rytas buvo daug žadantis. Brifingo metu Lenkai nežadėjo gero oro, tačiau varžybų meteorologas iš Čekijos buvo gana optimistiškas. Varžybose jau pirmame pratime visi kurie nusileido į aikšteles gavo po plastmasinę pintinę, kad kitą kartą pririnktų GRYBŲ, kol lauks priekabų. Šiandien ją gavau aš, dėl vakarykštės aikštelės. Tik nusitempus sklandytuvus primušė kamuolinių debesų. Davė AAT pratimą neįprastų man formų zonomis 2:00 valandom.  Kol laukėm, užtraukė viršutinis sluoksnis.  Ir kamuoliniai debesys dingo. Laukėm iki 14:00, kai dangus šiek tiek praplyšo ir vėl primušė kamuolinių debesų, dar atidėję, pradėjo visus kelti. Stovėjau pirmoje eilėje ir tik pakilęs supratau, kad jie tai padarė per vėlai. Dangus vėl užsitraukė ir gal 20 minučių pasisukęs grupėje su sklandytuvais po byrančiu debesėliu ant kalvos šlaito, paskui kitus tūpiau atgal į aerodromą. Nutūpus pusei iš pakeltų pratimą iš karto atšaukė. Nespėjus nusitempti iki priekabos sklandytuvo, pradėjo lyti. Manau pratimą galima buvo įvykdyti, bet be apskridusiu dalyvių, nes šiaurėje dar ilgai matėsi gražūs kamuoliniai debesys. Vienintelė problema, kad vėl per vėlai pradėjo kelti. Ko gero nenori problemų dėl dalyvių patirties trūkumo ir jaunumo, bei dėl gerų aikštelių trūkumo, kurių dauguma dar nepjautos.