Pilotas

Artūras Klimašauskas, patirtis 1400val., skraido nuo 1990m. (21 metai ore) 2011m. rugsėjo mėn 21 d. Skrista su Lietuvos Sklandymo Federacijos LAK-17b, identifikacinis Nr. LR1

Bandomojo skridimo sąlygos

Oro sąlygos

Švelnus rudeniškas oras, vėjo stiprumas apie 8 km/h, kilimai 0.5 - 1.5 m/s, turbulencija minimali. Bendras skridimo laikas: 56 min

Techninės sąlygos

Skrista be vandens balasto, centruotė nepatikrinta, piloto svoris ~93 kg plius parašiutas.

Bendrai apie šį sklandytuvą

Daug girdėjau atsiliepimų apie LAK-17b. Nuomonės įvairios, tačiau gal kiek daugiau skeptiškų atsiliepimų nei pagyrimų šiam naujam aparatui. Kad ir koks savo esybėje būčiau kritiškas, man šie neigiami atsiliepimai visada pereidavo per širdį, nes iš esmės nenorėjau tuo tikėti. Pirmiausia gal dėl to, kad myliu savo šalį ir jos gerovę, bei prestižą kuriančius žmones, o antra dėl savo inžinerinio požiūrio, nes naujasis LAK-17b yra „inžineriškai" gražus sklandytuvas" ... labai gražus. O gražūs daiktai paprastai yra ir geri. Pakilau, suskridau, nusileidau... Sklandytuvas man patiko, o kartu ir nustebino, nes tai kur kas geriau nei tikėjausi pasiklausęs kitų nuomonių. Kodėl jis puikus, kas gal kiek negerai ir ką (mano nuomone) reikėtų patobulinti rašau toliau atskiruose skyriuose. Nors ir neteko suskristi, tačiau, komentuodamas bandysiu lyginti šį sklandytuvą su ASG29 ir Ventus2cxa naujausiais 18m sklandytuvais, kuriems ir turėtų nenusileisti naujasis LAK-17b.

LAK-17b stipriosios pusės:

1. Sklandytuvas labai grakštus, tikras lenktyninis bolidas.
2. Vizualiai lengvas - iš karto matai, kad nereikės kankintis stumdant ir surinkinėjant.
3. Tvirta sparno konstrukcija, atrodo labai patikimas.
4. Puikus kabinos dydis. Jeigu kas mano, kad „a" ir „b" kabinų variantai yra gera mintis tai, manau, labai klysta.
5. Puikus pavaldumas - jautiesi užtikrintai tiek kilimo tiek nusileidimo metu. Maloniai reaguoja i aukštumos vairo padėti (nešokinėja). Nusileidimo metu gerai laiko glisadą reguliuojant efektyviais interceptoriais. Įsitraukiant (atfiksuojant) interceptorius nėra sukratančio smūgio. Lengvai pavyko patupdyti ant dviejų taškų. Palietimo greitis mažas (nepastebėjau koks tiksliai), labai efektyvus ir lengvai valdomas ratuko stabdis.
6. Labai geras matomumas iš kabinos (net per geras...)
7. Be vandens skrieja 80-85 km/h greičiui, t.y. tikrai nėra persunkus. (pvz. ASG29 su 280 kg svoriu skaitomas labai lengvu... )

Kas „krinta i akis" apie LAK-17b iš kitos pusės:

1. Prie bendro vaizdo nepriderinti, per mažai atgal pasvirę ir per mažą „V kampą" turintys vingletai. Siūlau pasižiūrėti į ASG ir Ventus (žr. 3D sulyginimus straipsnio pabaigoje).
2. Tik atsikabinus iš karto pamatai, kad kabina per daug „nuleidus nosį". Labai nuleidus... Čia iš karto noriu pakomentuoti - tai inžinerinė klaida, prasidėjusi nuo pirmojo LAK-17. Aš niekaip negalėjau patikėti, kodėl padarytas šis nesusipratimas: tiesiog aerodinaminis stabdis. Iš pradžių liemuo nuleistas vilkosi", po to kai pradėjus LAK-19 gamybą buvo pakeistas sparnų pastatymo kampas (kartu tai padaryta ir vėliau pagamintiems LAK-17a) srautas tiesiog atakuoja gaubtą, o ypač prie didesnių greičių. Klausiau Eduardo L., jis atsake: „taip, žinau, tai blogai, tačiau manęs niekas neklausė, ir taip kiek „atitiesinau", nes pradžioje dar labiau sulenktą liemenį buvo norima padaryti". Pirmą kartą suskridęs su LAK-17b Sebastianas K. iš karto pastebėjo šią problemą: „per lietų skrendant vandens lašai i šonus bėga...". Bandyčiau spėti, kad dėl šios priežasties prarandami 2-4 vienetai kokybes. Eduardai, kiek duotum praradimo prie 140 km/h, o prie 180 km/h...?
3. Neadekvatūs eleronai ir krypties vairo suderinimas. Net klaidingai susidaro toks įspūdis lyg būtų per efektyvūs eleronai. Niekaip nepavyksta išlaikyti „siūlo" net ir vidutiniškai manevruojant. Pirma mintis: „kiek energijos prarandi per visą maršrutą taip slydinėdamas". Mano nuomone, ši problema yra ne tik dėl kiek trumpoko liemens ir gal mažoko kilio ploto, tačiau tai pat trūksta sparnų "V" kampo, kas padėtų svirti nuo sparno ant sparno, veikiant krypties vairui. Pvz. mano LS6 tinkamai sukoordinavus krypties vairą žymiai padidėja pasvirimo greitis, ko nepasakysi apie LAK-17b: "pedalo" tarsi nėra... Sklandytuvų "V" kampų vizualinis sulyginimas pateiktas šio straipsnio gale.
4. Vis dar mažokai efektyvūs užsparniai. Kiek labiau jaučiasi nei LAK-17a tačiau gal nepakankamai. Tiesa, jie labai stipriai jaučiami prie netinkamo greičio, pervedus į „minusą", tačiau į teigiamą puse jų kaip ir trūksta. Man susidaro toks įspūdis lyg užsparniai būtų aerodinaminiam šešėlyje kaip tai parodyta paveikslėlyje žemiau. Čia jau aerodinamikos specialistai turėtų pasakyti kaip yra iš tikrųjų, tačiau mano galva norėtųsi kiek platesnių užsparnių... Manau, tai padėtų.
   

   Pav. 1. Sparno profilio aptekėjimas (paimta iš http://alexander-schleister.de)

5. Dar vienas nemalonus pastebėjimas. Sklandytuvas labai nemėgsta staigiau padidinto sparno atakos kampo... Gal čia dėl naujojo („new generation") profilio subtilybių, tačiau praktikoje tai jaučias taip, kad didinant atakos kampą, Cx didėja gerokai sparčiau nei didėja Cy, taip „suvalgant" turimą kinetinę energiją... Paprastai pasakius sklandytojų kalba „neužsitrauksi"... Ne viename sklandytuvus analizuojančiame straipsnyje skaičiau apie problemas turbulentiniuose termikuose. Jeigu neklystu, tai viena iš skaudžiausių LS7 ir ASW24 pirmųjų modelių bėdų, kurias kaip ir pavyko daliniai išspręsti vingletų pagalba, tačiau prarastos reputacijos taip ir nepavyko atstatyti... Nenoriu „prikarksėti" bet, ši problema gali būti aktuali ir LAK-17b.
6. „Pertraukus", t.y. viršijus sparno atakos kampą, srautas nutrūksta ne nuo viso sparno. Iš dalies tai gerai, nes staiga nenusiverčia, tačiau, iš kitos pusės, dalinai nutrūkinėjantis srautas nepastebimai „valgo" energiją termikuose. Siekiant to išvengti reikia labai atidžiai pilotuoti, o tai ne vienintelė užduotis kuria turi užsiimti pilotas sklandymo varžybose. Negaliu pasakyti, kas kitaip padaryta LS6, bet jeigu termike, be balasto, įsibėgėjus iki 130 km/h ryžtingai trukteliu vairalazdę, tai ne tik „vietoj apsisuku", bet atrodo, kad nuo perkrovimo per kabinos dugną iškrisiu... Su LAK-17b to nepavyko padaryti. O tiksliau, kai „trukteli" tai net jaučiasi kaip neigiamas pagreitis stumteli link prietaisų. paneles... Kolegos minėjo iš to paties Sebastiano K. girdėję, kad panašiai elgiasi ir Diana 2: „neužsitrauksi“ įėjęs į termiką ...". Šią problemą su LAK-17b pastebėjau ir prie 220 km/h darydamas įėjimą į kilpos pradžią. Susidaro toks įspūdis, kad lygtai mažai greičio... O gal ploto trūksta... (čia aš vis siūlau padidinti uzsparnių plotą, o kartu ir visą sparno plotą...:). Ar, visgi vėl nurašom tai „new generation" profiliui...?

Sklandytuvo techninės smulkmenos (priskirčiau ergonomikai):

1. Gal per stipriai laiko gaubto numetimo apsauginis kaištis (ar kaip jį ten vadina). Gaubtą reikia tiesiog plėšti, norint įveikti užsikabinimą. Norėtųsi patraukti ties kaiščiu, kur laikosi, tačiau pirštai neužlenda. Reikėtų čia pakoreguoti, arba jėgą, arba padaryti, kad pirštai lengviau užlystų..
2. Labai nepatogi trimerio rankenėlės padėtis. Kairios rankos alkūnė remiasi į galinę sienelę ir riešo sulenkimu turi bandyti perstatyti slankiklį į artimesne padėtį. Taip sulenkus riešą juo užstoji rankenėlę ir nematai į kurią padėtį pastatei trimerį. Dėl šio nepatogumo norisi trimerį perstatyti dešine ranka, tačiau perėmus vairalazdę į kairę ranką, abi rankos taip persipina, kad galų, gale paleidi vairalazdę ir patraukęs kairę ranką, dešine pastatai trimerį į reikiamą padėtį...:) Tuo metu sklandytuvas daro atitinkamas revoliucijas paleista vairalazde... Žodžiu visą trimerio rankenėlės mechanizmą norėtųsi perstumti į priekį. Vietos kaip ir yra.
3. Girdimas stiprokas srauto sukeliamas triukšmas fiuzeliaže. Panašu, kad triukšmas sklinda iš zonos esančios už sparnų, tačiau ar viršutinėje ar apatinėje fiuzeliažo dalyje sunku pasakyti.
4. 

   Pav. 2 ASG29 pedalai

   Pedalai spaudžia išorines kojos puses. Kaip suprantu spaudžia išorinis troso laikiklis. Pažiūrėjau, kaip padaryta ASG (žr. žemiau). Lyg ir panašu, tačiau reikėtų. čia pagalvoti jei ir kiti šią problemą pastebėjo. Toliau pateikiu ASG29, LAK-17b ir Ventus2cxa sklandytuvų schemas sulyginimui. Bandžiau kiek įmanoma labiau suderinti mastelį, tačiau netikslumo gali būti ir pačiuose paveikslėliuose. Paveikslėliai paimti iš gamintojų svetainių..

Vaizdas iš priekio

LAK-17b „V kampas" yra mažiausias. Manau, ji pirmiausia jį reikėtų padidinti sparno šaknyje.

Vaizdas iš šono

Atkreipkite dėmesį į ASG vingletų pasvirimą.. Tai suteikia vizualines kokybes! Gal reikėtų pagalvoti apie LS10 (LS8) tipo vingletus, jie turėtų padėti turbulentiniame sraute...? Nežinau, bet atrodo, kad net padidinus kilio plotą (čia pateikiamas pradinis) LAK vis tiek nusileidžia oponentams...

Liemens vaizdas iš viršaus

LAK mažiausias stabilizatorius, trumpiausias liemuo ir siauriausi sparnai... (tikiuosi skaito tik vyrai, nes merginos į mažiausią - trumpiausia. ne kaip reaguoja...)

Nepasiduok LAK !!! Jeigu tave ištiesins (o tuo pačiu gal kiek ir prailgins...) tai visus aplenksi !!! Ir vos nepamiršau: kaip ASG29 ir Ventus2cxa, LAK-17b turėtų būti tobulinamas kaip 18m klasės sklandytuvas su galima 15m klases versija, o ne atvirkščiai! Linkėjimai, Artūras