1

Skrydis LAK 20 atviros klasės sklandytuvu

Rugpjūčio 31 dieną (prieš pat rugsėjo pirmąją) nuo pat ryto buvo giedra ir matėsi, kad oro sąlygos bus tinkamos sklandymui. Po viso sezono varžybų nusprendžiau išbandyti LAK-20 sklandytuvą, taipogi, kad galėčiau pasiimti Ligitą. Pagal meteo oras pietuose turėjo būti geresnis, o šiaurės vakarų Lietuvą dengti sluoksnis, todėl maršrutą pasirinkom: Pociūnai-Vilkaviškis-Liškiava-Pociūnai. Vejas buvo apie 30 km/h 240-280 laipsnių. Su pakilimu gerokai susivėlinom ir kilom tik apie 15:00. Po atsikabinimo padas siekė vos 950 m nors jau buvo po gerokai po pietų. Startavom 15:26 iš 900m. Pirmas punktas buvo beveik prieš vėją į Vilkaviškį, kurio link stovėjo nemažai  debesų gatvių. Labai nespaudžiant iki jo nuskridom tik su dviem aukščio ėmimais. Padas po truputėlį kilo ir prieš pirmą punktą jau siekė 1100m. Atsižymėjus punkte apsisukom ir grįžom į tą pačią gatvę iš kurios išėjom žymėtis. Skrendant į sekantį punktą skristi teko skersai gatvių (jeigu ne oro erdvės galima būtų skrist jomis šimtus km). Meteo prognozė buvo teisi - skrendant į pietus padas pakilo iki 1200 m, o kilimai sustiprėjo iki 2-2.5 m/s. Išskriejus virš Žuvinto rezervato (Ligita sakė, kad tai trečia gražiausia vieta Lietuvoje po jos kaimo ir Pociūnų ) pasileidom link trijų ežerų - Dusios, Metelio ir Obelijos. Kaip ir visą laiką čia - “Bermudų trikampis”. Kad ir gražūs debesys, kilimų nebuvo tol kol nepraskridom didžiosios trijulės (gerai kad su LAK20, todėl praskridom nesunkiai). Net ir už jų, pasiekus ilgą gatvę, teko ilgai paieškoti kol suradom gerą kilimą. Išskriejus pasileidom gatve link Liškiavos, kurios gale "išsiėmėm" padą ir tik tada pasukom link punkto. Čia meteo situacija čia šiek tiek pasikeitė. Vietoj ilgų gatvių buvo tik pavieniai debesys tarp kurių dideli tarpai. Po atsižymėjimo, apie 17:21, apsisukom ir grįžom atgal į tuos pačius gražius kamuolinius debesis, kuriuose skriejom prieš skrendant į punktą. Po juo gavom 2.5 m/s integruotą ir išėmėm 1350m! Likus 56 km iki Pociūnų prietaisai prie 2 MC jau rodė, kad parskrendam be problemų (su įprastu “Jantariuku”  taip nebūna ). Pasileidom apie 140km/h greičiu link Pociūnų. Pakeliui dar praskridom nemažai “palaikymų”, todėl atsarga tik augo. Pajungėm kamerą ir šiek tiek pafilmavom “daliotą” (vaizdo teks palaukt kelias dienas) kaip praskrendam Alytaus aerodromą, Punios šilą ir finišuojam mažam aukšty Pociūnų aerodrome. Maršruto vidutinis greitis -  91.3km/h. Smagu buvo vasaros sezoną pabaigti tokiu skrydžiu. Galiu pasakyt, kad įspūdingas sklandytuvas tas LAK  20. Gal varžyboms ir netinka, bet šeimyniniams paskraidymams pats tas !